tėvūnainis

tėvūnaĩnis, -ė somb. (2) 1. NdŽ žr. tėvynaitis 1: Tėvūnainio piemens, kuris ganė savo tėvo bandą, buvo gera būklė: jam miego netrūkdavo M.Katk. 2. žr. tėvynaitis 4: Idėjiniam žmogui, tėvūnainiui ir patriotui Basanavičiui tas buvo ramybė, atvanga ir paguoda M.Katk.